t +370 5 210 66 38
f +370 5 210 66 01
e info@tns-gallup.lt

NKD 2006-11-23 10:21 -- 2006-11-24 11:48

DĖMESIO! Šis laiškas netinkamas spausdinimui. Spauskite toliau pateiktas nuorodas, jei norite spausdinimui tinkamos versijos: žemos kokybės PDF, aukštos kokybės PDF, anotacijų PD F

Narkotikų kontrolės departamentas
Delfi	2006-11-23	A.Vinokuras: politkorektiškumo spąstai
Lietuvos sveikata	2006-11-23	Šiauliuose: apie sekso darbuotojų teise
Lietuvos sveikata	2006-11-23	Kanapių legalizavimui – “taip” ir “ne”
Delfi	2006-11-23	Europoje narkotikai pigesni nei kada nors anksčiau
Žinių radijas	2006-11-23	Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas
Žinių radijas	2006-11-23	Kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai moko didžiųjų Lietuvos miestų naktinių klubų apsaugos darbuotojus kaip atpažinti ir sulaikyti narkotikų platintojus, ir kaip elgtis su apsvaigusiais nuo narkotikų žmonėmis
Omni	2006-11-23	Lietuvoje daugėja su narkotikais susijusių mirčių
Zebra	2006-11-23	Narkomanijos problema
Ekspress nedelia	2006-11-23	В Литве за 10 лет уничтожены 17 лабораторий синтетических наркотиков
ELTA	2006-11-23	Apsvaigusiems nuo narkotikų prasmukti į naktinius klubus taps sunkiau
BNS	2006-11-23	Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, daugėja su narkotikais susijusių mirčių , rodo tyrimas
Lietuvos rytas	2006-11-24	Po durnaropių vaišių – į reanimacijos palatą
Vakaro žinios	2006-11-24	Narkotikus Šakiuose platina nepilnametė
Sostinė	2006-11-24	Narkotikai
Lietuvos žinios	2006-11-24	Daktaras jaunesnysis paleidžiamas į laisvę
Respublika	2006-11-24	E. Daktaras pirma laiko ištrūko į laisvę
Šiaulių kraštas	2006-11-24	Žemės riešutų su “žole” nuteistasis nesulaukė
Panevėžio rytas	2006-11-24	Kvaišalai

Narkotikų kontrolės departamentas
	A.Vinokuras: politkorektiškumo spąstai \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Verčiami noro kuo greičiau pritapti prie civilizuotos Europos, mes dažnai nekvestionuodami pasiimam ir abejotinas vertybes. Viena iš jų – kritikos vengimas etninių mažumų, joms priklausančio individo ar organizacijos adresu, net jeigu yra motyvuota. Daugiakultūriškumas, grįstas socialistų ir komunistų ideologija, virto nekvestionuojamu politiniu korektiškumo apynasriu Vakarų ir mūsų žiniasklaidai. Rezultatas – teisę balsiai kritikuoti etnines mažumas pasisavino rasistai. Lietuvoje retai kada išgirsime nepiktą, be išankstinio priešiškumo, konstruktyvią kritiką – sakykim, dėl to, kad Vilniaus rajone lenkų kilmės valdininkai vilkina žemės grąžinimą ne lenkams. Apie tai nuolat kalba žmonės. Nors žemės grąžinimas, be abejonės, yra ir visuomenės interesas. Kritikos Vilniaus romų taboro adresu dėl narkotikų platinimo jau nebesigirdi, nors ir čia aiškus visuomenės interesas kovojant su, gal tiksliau – besiginant nuo narkotikų. Tačiau pati skausmingiausia Lietuvos žydų tema. Nors kompensacija už prarastą nuosavybę pareikalaus didžiulių mokesčių mokėtojų lėšų, apie tai kritiškai rašė tik V. Tomkus savo antisemitiniuose laiškuose tautai. Ir aš. Nors niekas manęs (išskyrus Lietuvos žydų asociacijai priklausantys laidos „Menora“ autoriai, patologiškai bijantys pagrįstos kritikos) „antisemitu iki kaulo smegenų“ pavadinti negali. Tam, kad mano straipsniai apie restitucijos projekto užkulisius būtų publikuojami, reikėjo praeiti kryžiaus kelius. Dėl savo naivumo pamanęs, kad pateikęs racionalius argumentus, nesusidursiu su atviru nenoru, labai klydau. Nes Lietuvos žydų restitucijos projekto vertinimas redaktorių tarpe nieko bendra su racionalumu neturi. Įprastas atsakymas: „Tai per siaura“, arba „Tai jūsų tarpusavio santykiai“, nors restitucijos projektas liečia visus Lietuvos gyventojus. Visuomenė turi žinoti, kas kaltas dėl kompensacijos gražinimo vilkinimo, nors Lietuvos vyriausybė jau senai pripažino nuosavybės gražinimo ar kompensacijos pagrįstumą. Arkadijus Vinokuras: Reikia imtis pastangų naujai mūsų visuomenės reintegracijai į vieningą visiems suprantamą valstybę. Tokioje visų etninių grupių atstovai jaučiasi ir yra visų pirma Lietuvos piliečiai. Tik tada atsiras drąsa konstruktyviai kritikuoti bei drąsa konstruktyviai priimti kritiką. Regis, Lietuvos žiniasklaida jau tapo politkorektiškumo auka. Tik, kaip visuomet, su lietuvišku atspalviu. Mat žydų tema dėl istorinio antisemitizmo pasekmių Lietuvos visuomenės mentalitetui žiniasklaidai tapo tabu. Geriausiu atveju dėl švietėjiškų paskatų? Dėl noro parodyti atsikračius mano jau minėto istorinio-buitinio antisemitizmo? Viskas, kaip jau minėjau, daug banaliau: nuo neapykantos ir nepakantumo iki baimės. „Tai jūsų reikalai“ arba „Nenorim pyktis, mus užvers kaltinimais“ yra standartiniai pasiaiškinimai. Pats „šauniausias“ pasiaiškinimas iš visų girdėtų buvo „Tema turi būti susieta su Lietuva“. Išeina, kad rusų, lenkų, romų, žydų kilmės lietuviai nėra Lietuvos kultūros dalis, nėra Lietuvos piliečiai, o kažkokie svetimkūniai. „Tai, kas vyksta „tarp jų“ mūsų, etninių lietuvių neliečia!“. Nors akivaizdžiai ir dokumentuotai liečia. Tiesos dėlei pridursiu, kad mano kritiški straipsniai žydų tema galiausiai publikuojami. Kadangi pats esu žydų kilmės. Todėl nenuostabu, kad tarp antisemitų ir rasistų (ir ne tik?) vyrauja nuomonė, kad juos - tai yra žydų ir kitų etninių mažumų lietuvius, gali kritikuoti tik jie patys. Ar tik toks nuo 1930-ųjų paplitęs ir nepakitęs požiūris į kitos kilmės lietuvius ir slepiasi po politinio korektiškumo skraiste? Maniau, kad bent jau žurnalistai yra daug toliau pažengę! Mūsų istorinio lūžio prieš šešiolika metų nukamuota visuomenė dar tapo ir dvasinio susiskaldymo auka. Intelektualiai įstrigusią neaiškaus, fragmentuoto, romantizuoto ir tuo pačiu sugadinto praeities tarpusavio santykių tauta. Tokioje visi „nelietuviai“ laikomi neįdomiais, jų problemos „siauros“ ir tai atsispindi mūsų žiniasklaidoje. Jeigu norime tikėti ateitimi, reikia imtis pastangų naujai mūsų visuomenės reintegracijai į vieningą visiems suprantamą valstybę. Tokioje visų etninių grupių atstovai jaučiasi ir yra visų pirma Lietuvos piliečiai. Tik tada atsiras drąsa konstruktyviai kritikuoti bei drąsa konstruktyviai priimti kritiką. Tokioje visuomenėje tautos tarpusavio konfliktų kiršintojams neliks vietos. Kaip ir neturėtų likti į politinio korektiškumo spąstus patekusių žurnalistų. Arkadijus Vinokuras, www.DELFI.lt
	Šiauliuose: apie sekso darbuotojų teise \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Autorius: Puslapis: 3
	Kanapių legalizavimui – “taip” ir “ne” \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Autorius: Puslapis: 18
	Europoje narkotikai pigesni nei kada nors anksčiau \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengtoje 2006 m. Metinėje ataskaitoje pranešama, kad per pastaruosius penkerius metus narkotikų kainos Europos gatvėse mažėjo, ir dabar visoje Europoje narkotikai yra pigesni nei kada nors anksčiau. Ši informacija remiasi penkerių metų (1999–2004) narkotikų gatvės kainų tendencijų Europoje analize. Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Europos lygmeniu, rašoma Narkotikų kontrolės departamento pranešime spaudai. Per šį laikotarpį visoje Europoje atskirų narkotikų kainos sumažėjo sekančiai: hašišo (19 %), marihuanos (12 %), kokaino (22 %), rudojo heroino (45 %), amfetamino (20 %) ir ekstazio (47 %). Narkotikų kainoms įtakos gali turėti tokie įvairūs veiksniai, kaip pavyzdžiui, pasiūlos svyravimas, produkto grynumas, rūšis ir perkamas kiekis. Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės teigimu, narkotikų kainų mažėjimas per pastaruosius metus pastebimas ir Lietuvoje. „Vis dėlto, pasak ekspertų ir tyrimų, narkotikų kaina nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis žmogaus pasirinkimą vartoti narkotikus. Tam daugiau įtakos turi tokie faktoriai kaip socialinė aplinka, paveldimumas ir asmens psichologinis atsparumas“, - teigia A. Astrauskienė. Heroinas — pasiūla viršija paklausą Europoje vartojamas heroinas daugiausia yra gaminamas Afganistane, kuris ir toliau lieka opijaus tiekimo lyderiu pasaulyje. 2005 m. šioje šalyje pagaminta 89 % viso pasaulyje pagaminto opijaus (4 100 tonų), o paskutinė JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro analizė rodo, kad pastaruoju metu išaugusi heroino gamyba gali reikšti, kad pasiūla pasaulyje dabar viršija paklausą. Europoje pastebima tendencija, kad heroinas nebėra madingas narkotikas ir šio narkotiko vartotojų populiacija sensta. Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės, Lietuvoje kol kas tokios ryškios tendencijos nepastebimos. „2002 m. pirmą kartą besikreipiančių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų daugiausiai buvo amžiaus grupėje nuo 20 iki 24 m., o 2005 m. dažniausiai kreipėsi gydytis 25 – 34 m. amžiaus asmenys. Iš viso 2005 m. sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas buvo registruoti 5 371 asmenys. Didžioji dauguma (91,8 proc.) šių asmenų narkotines ar psichotropines medžiagas vartojo švirkščiant, dažniausiai opiatus“, - teigia A. Astrauskienė. „Dar galime sulaukti naujos jaunimo kartos, nesugebančios atsispirti heroino vartojimui, ir todėl negalime nekreipti dėmesio į didėjantį heroino perteklių pasaulio neteisėtoje narkotikų apyvartoje“, - sako ENNSC direktorius Wolfgang Götz. www.delfi.lt
	Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas \| Atgal Transliacijos laikas: 2006-11-23 15:20 Trukmė: 68 Laidos pavadinimas: Žinios Diktorius: Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas. […] Narkomanijos tendencijos aptartos narkotikų kontrolės departamento surengtoje konferencijoje. […] » Žiūrėti [wav]
	Kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai moko didžiųjų Lietuvos miestų naktinių klubų apsaugos darbuotojus kaip atpažinti ir sulaikyti narkotikų platintojus, ir kaip elgtis su apsvaigusiais nuo narkotikų žmonėmis \| Atgal Transliacijos laikas: 2006-11-23 16:20 Trukmė: 44 Laidos pavadinimas: Žinios Diktorius: Kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai moko didžiųjų Lietuvos miestų naktinių klubų apsaugos darbuotojus kaip atpažinti ir sulaikyti narkotikų platintojus, ir kaip elgtis su apsvaigusiais nuo narkotikų žmonėmis. […] » Žiūrėti [wav]
	Lietuvoje daugėja su narkotikais susijusių mirčių \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus didėjimas bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas - su šiomis problemomis susiduria Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Narkomanijos tendencijos aptartos Narkotikų kontrolės departamento ketvirtadienį surengtoje konferencijoje "Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos įgyvendinimas 2004-2006 metais: pasiekimai, problemos, perspektyvos". Renginyje taip pat pristatyta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengta Metinė ataskaita apie narkomanijos situaciją 29 Europos šalyse. ENNSC atstovo Roumeno Sedefovo teigimu, didžiausiu iššūkiu Europos valstybėms tampa vadinamoji polinarkomanija - kai asmuo vartoja daugiau negu vieno rūšies narkotines medžiagas. "Į šį reiškinį reikia ypač atkreipti dėmesį. Jis sukuria tokias problemas, kurių anksčiau nebuvo, todėl sunkiau ir jas spręsti", - sakė R.Sedefovas. Kita opi problema yra su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus didėjimas. Tyrimų duomenimis, Europoje kasmet perdozavę kvaišalų miršta apie 7-8 tūkst. žmonių. Tai sudaro 3 proc. visų jaunesnių nei 40 metų asmenų mirčių. "Susirūpinimą kelia tai, jog tai nėra keleto šalių problema. Tokios didėjimo tendencijos pastebimos visose valstybėse", - teigė R.Sedefovas. Tipiška perdozavimo auka Europoje - ketvirtą dešimtį įpusėję vyrai. Šie duomenys, anot R.Sedefovo, paneigia paplitusią nuomonę, jog perdozavę dažniausiai miršta jauni, pradedantys narkotikų vartotojai. Lietuvoje praėjusiais metais užregistuotas 31 su narkotinių medžiagų vartojimu susijęs mirties atvejis. Dažniausia mirties priežastimi tapo apsinuodijimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Europoje atlikti tyrimai taip pat parodė narkotikų kainų gatvėse mažėjimo tendenciją, tačiau tai tiesiogiai nesąlygoja didesnio narkotikų vartojimo. "Narkotikų kainos labai priklauso nuo pasiūlos. Be to, kainą lemia narkotinių medžiagų grynumas, narkotiko tipas, perkamas kiekis. Todėl negalima teigti, kad mažesnė kaina lemia didesnį vartojimą", - mano R.Sedefovas. Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės teigimu, Lietuvoje narkotikų kaina yra stabili. "Kaina nėra pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys. Kvaišalus platinančios organizuotos nusikalstamos grupuotės dažniausiai orientuojasi į vartotojų skaičių, todėl kainos čia vaidina mažesnį vaidmenį", - teigia A.Astrauskienė. Tyrimai parodė, jog populiariausia narkotinė medžiaga Europoje yra kanapės. Šio kvaišalo nors kartą gyvenime yra pabandę 20 proc. suaugusių europiečių. Amfetaminą nors kartą gyvenimą vartoto 3 proc. apklaustųjų. Lietuvoje narkotinių medžiagų nors kartą bandę yra 8,2 proc. gyventojų. Kalbėdamas apie narkomanijos problemų sprendimo būdus, ENNSC atstovas R.Sedefovas pabrėžė, jog būtina kovoti ir su narkotikų platinimu, ir su didėjančia paklausa. "Pasiūlą reguliuoti yra lengviau, nes priemonės yra aiškios. Yra policija, yra muitinė, yra prevencinės priemonės. Norint sumažinti narkotikų vartojimą, būtinas gydymas, reabilitacija", - sakė R.Sedefovas. A.Astrauskienė taip pat pabrėžė, jog su narkomanija reikia kovoti kompleksiškai. "Į narkotikų problemą reikėtų žiūrėti žymiai plačiau. Būtina įvertinti ir socialinę aplinką, ir žmogaus paveldimumą, ir rizikos faktorius", - teigė A.Astrauskienė. Manoma, kad Europos Sąjungoje yra 1,7 mln. narkomanų. Lietuvoje šis skaičius siekia 68 tūkst.
	Narkomanijos problema \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Šį ketvirtadienį, 19.10 val. TV3 laidos „Komanda“ akiratyje – baltoji mirtis. Realybėje be grimo – policijos pareigūnų reidai tam, kad žmonės, vartojantys narkotikus, neperžengtų mirties slenksčio ir nekeltų pavojaus aplinkiniams. O taip pat – ne mažiau opi visuomenės problema – svaigalus vartojantys nepilnamečiai. Keliuose Panevėžio naktiniuose klubuose reidus atlikę policininkai įsitikino – nors apsaugos darbuotojai tikrina visus įeinančius vaikinus ir merginas, šie sugeba įsinešti alkoholio. Pagundų netrūksta ir viduje – gražios nepilnamečių šypsenos sugeba įtikinti barmenus, kad šie įpiltų alkoholio. Negana to, nemažai pilnametystės nesulaukusių jaunuolių, į klubą jau ateina apgirtę. Reido rezultatai šokiruojantys: dešimtys apgirtusių ir net girtų paauglių vos per vieną savaitgalį. TV3
	В Литве за 10 лет уничтожены 17 лабораторий синтетических наркотиков \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Autorius: ~~Puslapis: 9~~
	Apsvaigusiems nuo narkotikų prasmukti į naktinius klubus taps sunkiau \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai moko didžiųjų Lietuvos miestų naktinių klubų apsaugos darbuotojus, kaip atpažinti ir sulaikyti narkotikų platintojus ir kaip elgtis su apsvaigusiais nuo narkotikų žmonėmis. Rengiamasi apmokyti iki 200 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apsaugos darbuotojų, dirbančių naktiniuose klubuose. Tai pirmieji tokie apmokymai šalyje. Mokymus organizuojančio Lietuvos policijos mokymo centro Mokymo skyriaus viršininkas Audriaus Chmieliausko teigimu, kriminalinės policijos atstovai suteiks praktiškų žinių, kaip atpažinti narkotikų platintojus ir apsvaigusius nuo narkotikų asmenis jaunimo pasilinksminimo vietose ir juos sulaikyti, kaip elgtis su lankytojais. Viešosios policijos atstovai informuos apie pirmąją pagalbą apsinuodijusiems narkotikais, bendradarbiavimo su policija galimybes sprendžiant narkotikų problemas naktiniuose klubuose. Mokymų projektą iš dalies finansuoja Narkotikų kontrolės departamentas. Jie organizuojami įgyvendinant projektą "Pramogos be narkotikų". 2005 metais Narkotikų kontrolės departamento atliktų apklausų duomenimis Lietuvoje tarp 15-24 metų jaunimo populiariausias narkotikas yra kanapės. Jas vartoja 4,6 procento žmonių. Tuo tarpu vartojančiųjų ekstazį, amfetaminą ar kokainą skaičius nesiekia 1 procento. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) atliktos Europos jaunimo apklausos šokių muzikos renginiuose rodo, kad tikimybė šių renginių lankytojams išbandyti stimuliuojančius narkotikus yra 10 kartų didesnė negu kitiems jaunimo atstovams. ,,Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama”
	Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, daugėja su narkotikais susijusių mirčių , rodo tyrimas \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus didėjimas bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas - su šiomis problemomis susiduria Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Narkomanijos tendencijos aptartos Narkotikų kontrolės departamento ketvirtadienį surengtoje konferencijoje "Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos įgyvendinimas 2004-2006 metais: pasiekimai, problemos, perspektyvos". Renginyje taip pat pristatyta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengta Metinė ataskaita apie narkomanijos situaciją 29 Europos šalyse. ENNSC atstovo Roumeno Sedefovo teigimu, didžiausiu iššūkiu Europos valstybėms tampa vadinamoji polinarkomanija - kai asmuo vartoja daugiau negu vieno rūšies narkotines medžiagas. "Į šį reiškinį reikia ypač atkreipti dėmesį. Jis sukuria tokias problemas, kurių anksčiau nebuvo, todėl sunkiau ir jas spręsti", - sakė R.Sedefovas. Kita opi problema yra su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus didėjimas. Tyrimų duomenimis, Europoje kasmet perdozavę kvaišalų miršta apie 7-8 tūkst. žmonių. Tai sudaro 3 proc. visų jaunesnių nei 40 metų asmenų mirčių. "Susirūpinimą kelia tai, jog tai nėra keleto šalių problema. Tokios didėjimo tendencijos pastebimos visose valstybėse", - teigė R.Sedefovas. Tipiška perdozavimo auka Europoje - ketvirtą dešimtį įpusėję vyrai. Šie duomenys, anot R.Sedefovo, paneigia paplitusią nuomonę, jog perdozavę dažniausiai miršta jauni, pradedantys narkotikų vartotojai. Lietuvoje praėjusiais metais užregistuotas 31 su narkotinių medžiagų vartojimu susijęs mirties atvejis. Dažniausia mirties priežastimi tapo apsinuodijimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Europoje atlikti tyrimai taip pat parodė narkotikų kainų gatvėse mažėjimo tendenciją, tačiau tai tiesiogiai nesąlygoja didesnio narkotikų vartojimo. "Narkotikų kainos labai priklauso nuo pasiūlos. Be to, kainą lemia narkotinių medžiagų grynumas, narkotiko tipas, perkamas kiekis. Todėl negalima teigti, kad mažesnė kaina lemia didesnį vartojimą", - mano R.Sedefovas. Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės teigimu, Lietuvoje narkotikų kaina yra stabili. "Kaina nėra pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys. Kvaišalus platinančios organizuotos nusikalstamos grupuotės dažniausiai orientuojasi į vartotojų skaičių, todėl kainos čia vaidina mažesnį vaidmenį", - teigia A.Astrauskienė. Tyrimai parodė, jog populiariausia narkotinė medžiaga Europoje yra kanapės. Šio kvaišalo nors kartą gyvenime yra pabandę 20 proc. suaugusių europiečių. Amfetaminą nors kartą gyvenimą vartoto 3 proc. apklaustųjų. Lietuvoje narkotinių medžiagų nors kartą bandę yra 8,2 proc. gyventojų. Kalbėdamas apie narkomanijos problemų sprendimo būdus, ENNSC atstovas R.Sedefovas pabrėžė, jog būtina kovoti ir su narkotikų platinimu, ir su didėjančia paklausa. "Pasiūlą reguliuoti yra lengviau, nes priemonės yra aiškios. Yra policija, yra muitinė, yra prevencinės priemonės. Norint sumažinti narkotikų vartojimą, būtinas gydymas, reabilitacija", - sakė R.Sedefovas. A.Astrauskienė taip pat pabrėžė, jog su narkomanija reikia kovoti kompleksiškai. "Į narkotikų problemą reikėtų žiūrėti žymiai plačiau. Būtina įvertinti ir socialinę aplinką, ir žmogaus paveldimumą, ir rizikos faktorius", - teigė A.Astrauskienė. Manoma, kad Europos Sąjungoje yra 1,7 mln. narkomanų. Lietuvoje šis skaičius siekia 68 tūkst. “Perduoti BNS naujienas ar jų dalį trečiosioms šalims be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama”
	Po durnaropių vaišių – į reanimacijos palatą \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Alvydas Ziabkus Puslapis: 6
	Narkotikus Šakiuose platina nepilnametė \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Puslapis: 9
	Narkotikai \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Puslapis: 3
	Daktaras jaunesnysis paleidžiamas į laisvę \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: BNS, LŽ Puslapis: 3
	E. Daktaras pirma laiko ištrūko į laisvę \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Lina Vyšniauskienė Puslapis: 5
	Žemės riešutų su “žole” nuteistasis nesulaukė \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Puslapis: 4
	Kvaišalai \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Puslapis: 2

TNS Gallup

Narkotikų kontrolės departamentas
	A.Vinokuras: politkorektiškumo spąstai \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Verčiami noro kuo greičiau pritapti prie civilizuotos Europos, mes dažnai nekvestionuodami pasiimam ir abejotinas vertybes. Viena iš jų – kritikos vengimas etninių mažumų, joms priklausančio individo ar organizacijos adresu, net jeigu yra motyvuota. Daugiakultūriškumas, grįstas socialistų ir komunistų ideologija, virto nekvestionuojamu politiniu korektiškumo apynasriu Vakarų ir mūsų žiniasklaidai. Rezultatas – teisę balsiai kritikuoti etnines mažumas pasisavino rasistai. Lietuvoje retai kada išgirsime nepiktą, be išankstinio priešiškumo, konstruktyvią kritiką – sakykim, dėl to, kad Vilniaus rajone lenkų kilmės valdininkai vilkina žemės grąžinimą ne lenkams. Apie tai nuolat kalba žmonės. Nors žemės grąžinimas, be abejonės, yra ir visuomenės interesas. Kritikos Vilniaus romų taboro adresu dėl narkotikų platinimo jau nebesigirdi, nors ir čia aiškus visuomenės interesas kovojant su, gal tiksliau – besiginant nuo narkotikų. Tačiau pati skausmingiausia Lietuvos žydų tema. Nors kompensacija už prarastą nuosavybę pareikalaus didžiulių mokesčių mokėtojų lėšų, apie tai kritiškai rašė tik V. Tomkus savo antisemitiniuose laiškuose tautai. Ir aš. Nors niekas manęs (išskyrus Lietuvos žydų asociacijai priklausantys laidos „Menora“ autoriai, patologiškai bijantys pagrįstos kritikos) „antisemitu iki kaulo smegenų“ pavadinti negali. Tam, kad mano straipsniai apie restitucijos projekto užkulisius būtų publikuojami, reikėjo praeiti kryžiaus kelius. Dėl savo naivumo pamanęs, kad pateikęs racionalius argumentus, nesusidursiu su atviru nenoru, labai klydau. Nes Lietuvos žydų restitucijos projekto vertinimas redaktorių tarpe nieko bendra su racionalumu neturi. Įprastas atsakymas: „Tai per siaura“, arba „Tai jūsų tarpusavio santykiai“, nors restitucijos projektas liečia visus Lietuvos gyventojus. Visuomenė turi žinoti, kas kaltas dėl kompensacijos gražinimo vilkinimo, nors Lietuvos vyriausybė jau senai pripažino nuosavybės gražinimo ar kompensacijos pagrįstumą. Arkadijus Vinokuras: Reikia imtis pastangų naujai mūsų visuomenės reintegracijai į vieningą visiems suprantamą valstybę. Tokioje visų etninių grupių atstovai jaučiasi ir yra visų pirma Lietuvos piliečiai. Tik tada atsiras drąsa konstruktyviai kritikuoti bei drąsa konstruktyviai priimti kritiką. Regis, Lietuvos žiniasklaida jau tapo politkorektiškumo auka. Tik, kaip visuomet, su lietuvišku atspalviu. Mat žydų tema dėl istorinio antisemitizmo pasekmių Lietuvos visuomenės mentalitetui žiniasklaidai tapo tabu. Geriausiu atveju dėl švietėjiškų paskatų? Dėl noro parodyti atsikračius mano jau minėto istorinio-buitinio antisemitizmo? Viskas, kaip jau minėjau, daug banaliau: nuo neapykantos ir nepakantumo iki baimės. „Tai jūsų reikalai“ arba „Nenorim pyktis, mus užvers kaltinimais“ yra standartiniai pasiaiškinimai. Pats „šauniausias“ pasiaiškinimas iš visų girdėtų buvo „Tema turi būti susieta su Lietuva“. Išeina, kad rusų, lenkų, romų, žydų kilmės lietuviai nėra Lietuvos kultūros dalis, nėra Lietuvos piliečiai, o kažkokie svetimkūniai. „Tai, kas vyksta „tarp jų“ mūsų, etninių lietuvių neliečia!“. Nors akivaizdžiai ir dokumentuotai liečia. Tiesos dėlei pridursiu, kad mano kritiški straipsniai žydų tema galiausiai publikuojami. Kadangi pats esu žydų kilmės. Todėl nenuostabu, kad tarp antisemitų ir rasistų (ir ne tik?) vyrauja nuomonė, kad juos - tai yra žydų ir kitų etninių mažumų lietuvius, gali kritikuoti tik jie patys. Ar tik toks nuo 1930-ųjų paplitęs ir nepakitęs požiūris į kitos kilmės lietuvius ir slepiasi po politinio korektiškumo skraiste? Maniau, kad bent jau žurnalistai yra daug toliau pažengę! Mūsų istorinio lūžio prieš šešiolika metų nukamuota visuomenė dar tapo ir dvasinio susiskaldymo auka. Intelektualiai įstrigusią neaiškaus, fragmentuoto, romantizuoto ir tuo pačiu sugadinto praeities tarpusavio santykių tauta. Tokioje visi „nelietuviai“ laikomi neįdomiais, jų problemos „siauros“ ir tai atsispindi mūsų žiniasklaidoje. Jeigu norime tikėti ateitimi, reikia imtis pastangų naujai mūsų visuomenės reintegracijai į vieningą visiems suprantamą valstybę. Tokioje visų etninių grupių atstovai jaučiasi ir yra visų pirma Lietuvos piliečiai. Tik tada atsiras drąsa konstruktyviai kritikuoti bei drąsa konstruktyviai priimti kritiką. Tokioje visuomenėje tautos tarpusavio konfliktų kiršintojams neliks vietos. Kaip ir neturėtų likti į politinio korektiškumo spąstus patekusių žurnalistų. Arkadijus Vinokuras, www.DELFI.lt
	Šiauliuose: apie sekso darbuotojų teise \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Autorius: Puslapis: 3
	Kanapių legalizavimui – “taip” ir “ne” \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Autorius: Puslapis: 18
	Europoje narkotikai pigesni nei kada nors anksčiau \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengtoje 2006 m. Metinėje ataskaitoje pranešama, kad per pastaruosius penkerius metus narkotikų kainos Europos gatvėse mažėjo, ir dabar visoje Europoje narkotikai yra pigesni nei kada nors anksčiau. Ši informacija remiasi penkerių metų (1999–2004) narkotikų gatvės kainų tendencijų Europoje analize. Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Europos lygmeniu, rašoma Narkotikų kontrolės departamento pranešime spaudai. Per šį laikotarpį visoje Europoje atskirų narkotikų kainos sumažėjo sekančiai: hašišo (19 %), marihuanos (12 %), kokaino (22 %), rudojo heroino (45 %), amfetamino (20 %) ir ekstazio (47 %). Narkotikų kainoms įtakos gali turėti tokie įvairūs veiksniai, kaip pavyzdžiui, pasiūlos svyravimas, produkto grynumas, rūšis ir perkamas kiekis. Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės teigimu, narkotikų kainų mažėjimas per pastaruosius metus pastebimas ir Lietuvoje. „Vis dėlto, pasak ekspertų ir tyrimų, narkotikų kaina nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis žmogaus pasirinkimą vartoti narkotikus. Tam daugiau įtakos turi tokie faktoriai kaip socialinė aplinka, paveldimumas ir asmens psichologinis atsparumas“, - teigia A. Astrauskienė. Heroinas — pasiūla viršija paklausą Europoje vartojamas heroinas daugiausia yra gaminamas Afganistane, kuris ir toliau lieka opijaus tiekimo lyderiu pasaulyje. 2005 m. šioje šalyje pagaminta 89 % viso pasaulyje pagaminto opijaus (4 100 tonų), o paskutinė JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro analizė rodo, kad pastaruoju metu išaugusi heroino gamyba gali reikšti, kad pasiūla pasaulyje dabar viršija paklausą. Europoje pastebima tendencija, kad heroinas nebėra madingas narkotikas ir šio narkotiko vartotojų populiacija sensta. Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės, Lietuvoje kol kas tokios ryškios tendencijos nepastebimos. „2002 m. pirmą kartą besikreipiančių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų daugiausiai buvo amžiaus grupėje nuo 20 iki 24 m., o 2005 m. dažniausiai kreipėsi gydytis 25 – 34 m. amžiaus asmenys. Iš viso 2005 m. sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas buvo registruoti 5 371 asmenys. Didžioji dauguma (91,8 proc.) šių asmenų narkotines ar psichotropines medžiagas vartojo švirkščiant, dažniausiai opiatus“, - teigia A. Astrauskienė. „Dar galime sulaukti naujos jaunimo kartos, nesugebančios atsispirti heroino vartojimui, ir todėl negalime nekreipti dėmesio į didėjantį heroino perteklių pasaulio neteisėtoje narkotikų apyvartoje“, - sako ENNSC direktorius Wolfgang Götz. www.delfi.lt
	Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas \| Atgal Transliacijos laikas: 2006-11-23 15:20 Trukmė: 68 Laidos pavadinimas: Žinios Diktorius: Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas. […] Narkomanijos tendencijos aptartos narkotikų kontrolės departamento surengtoje konferencijoje. […] » Žiūrėti [wav]
	Kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai moko didžiųjų Lietuvos miestų naktinių klubų apsaugos darbuotojus kaip atpažinti ir sulaikyti narkotikų platintojus, ir kaip elgtis su apsvaigusiais nuo narkotikų žmonėmis \| Atgal Transliacijos laikas: 2006-11-23 16:20 Trukmė: 44 Laidos pavadinimas: Žinios Diktorius: Kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai moko didžiųjų Lietuvos miestų naktinių klubų apsaugos darbuotojus kaip atpažinti ir sulaikyti narkotikų platintojus, ir kaip elgtis su apsvaigusiais nuo narkotikų žmonėmis. […] » Žiūrėti [wav]
	Lietuvoje daugėja su narkotikais susijusių mirčių \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus didėjimas bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas - su šiomis problemomis susiduria Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Narkomanijos tendencijos aptartos Narkotikų kontrolės departamento ketvirtadienį surengtoje konferencijoje "Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos įgyvendinimas 2004-2006 metais: pasiekimai, problemos, perspektyvos". Renginyje taip pat pristatyta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengta Metinė ataskaita apie narkomanijos situaciją 29 Europos šalyse. ENNSC atstovo Roumeno Sedefovo teigimu, didžiausiu iššūkiu Europos valstybėms tampa vadinamoji polinarkomanija - kai asmuo vartoja daugiau negu vieno rūšies narkotines medžiagas. "Į šį reiškinį reikia ypač atkreipti dėmesį. Jis sukuria tokias problemas, kurių anksčiau nebuvo, todėl sunkiau ir jas spręsti", - sakė R.Sedefovas. Kita opi problema yra su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus didėjimas. Tyrimų duomenimis, Europoje kasmet perdozavę kvaišalų miršta apie 7-8 tūkst. žmonių. Tai sudaro 3 proc. visų jaunesnių nei 40 metų asmenų mirčių. "Susirūpinimą kelia tai, jog tai nėra keleto šalių problema. Tokios didėjimo tendencijos pastebimos visose valstybėse", - teigė R.Sedefovas. Tipiška perdozavimo auka Europoje - ketvirtą dešimtį įpusėję vyrai. Šie duomenys, anot R.Sedefovo, paneigia paplitusią nuomonę, jog perdozavę dažniausiai miršta jauni, pradedantys narkotikų vartotojai. Lietuvoje praėjusiais metais užregistuotas 31 su narkotinių medžiagų vartojimu susijęs mirties atvejis. Dažniausia mirties priežastimi tapo apsinuodijimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Europoje atlikti tyrimai taip pat parodė narkotikų kainų gatvėse mažėjimo tendenciją, tačiau tai tiesiogiai nesąlygoja didesnio narkotikų vartojimo. "Narkotikų kainos labai priklauso nuo pasiūlos. Be to, kainą lemia narkotinių medžiagų grynumas, narkotiko tipas, perkamas kiekis. Todėl negalima teigti, kad mažesnė kaina lemia didesnį vartojimą", - mano R.Sedefovas. Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės teigimu, Lietuvoje narkotikų kaina yra stabili. "Kaina nėra pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys. Kvaišalus platinančios organizuotos nusikalstamos grupuotės dažniausiai orientuojasi į vartotojų skaičių, todėl kainos čia vaidina mažesnį vaidmenį", - teigia A.Astrauskienė. Tyrimai parodė, jog populiariausia narkotinė medžiaga Europoje yra kanapės. Šio kvaišalo nors kartą gyvenime yra pabandę 20 proc. suaugusių europiečių. Amfetaminą nors kartą gyvenimą vartoto 3 proc. apklaustųjų. Lietuvoje narkotinių medžiagų nors kartą bandę yra 8,2 proc. gyventojų. Kalbėdamas apie narkomanijos problemų sprendimo būdus, ENNSC atstovas R.Sedefovas pabrėžė, jog būtina kovoti ir su narkotikų platinimu, ir su didėjančia paklausa. "Pasiūlą reguliuoti yra lengviau, nes priemonės yra aiškios. Yra policija, yra muitinė, yra prevencinės priemonės. Norint sumažinti narkotikų vartojimą, būtinas gydymas, reabilitacija", - sakė R.Sedefovas. A.Astrauskienė taip pat pabrėžė, jog su narkomanija reikia kovoti kompleksiškai. "Į narkotikų problemą reikėtų žiūrėti žymiai plačiau. Būtina įvertinti ir socialinę aplinką, ir žmogaus paveldimumą, ir rizikos faktorius", - teigė A.Astrauskienė. Manoma, kad Europos Sąjungoje yra 1,7 mln. narkomanų. Lietuvoje šis skaičius siekia 68 tūkst.
	Narkomanijos problema \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Šį ketvirtadienį, 19.10 val. TV3 laidos „Komanda“ akiratyje – baltoji mirtis. Realybėje be grimo – policijos pareigūnų reidai tam, kad žmonės, vartojantys narkotikus, neperžengtų mirties slenksčio ir nekeltų pavojaus aplinkiniams. O taip pat – ne mažiau opi visuomenės problema – svaigalus vartojantys nepilnamečiai. Keliuose Panevėžio naktiniuose klubuose reidus atlikę policininkai įsitikino – nors apsaugos darbuotojai tikrina visus įeinančius vaikinus ir merginas, šie sugeba įsinešti alkoholio. Pagundų netrūksta ir viduje – gražios nepilnamečių šypsenos sugeba įtikinti barmenus, kad šie įpiltų alkoholio. Negana to, nemažai pilnametystės nesulaukusių jaunuolių, į klubą jau ateina apgirtę. Reido rezultatai šokiruojantys: dešimtys apgirtusių ir net girtų paauglių vos per vieną savaitgalį. TV3
	В Литве за 10 лет уничтожены 17 лабораторий синтетических наркотиков \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Autorius: ~~Puslapis: 9~~
	Apsvaigusiems nuo narkotikų prasmukti į naktinius klubus taps sunkiau \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai moko didžiųjų Lietuvos miestų naktinių klubų apsaugos darbuotojus, kaip atpažinti ir sulaikyti narkotikų platintojus ir kaip elgtis su apsvaigusiais nuo narkotikų žmonėmis. Rengiamasi apmokyti iki 200 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apsaugos darbuotojų, dirbančių naktiniuose klubuose. Tai pirmieji tokie apmokymai šalyje. Mokymus organizuojančio Lietuvos policijos mokymo centro Mokymo skyriaus viršininkas Audriaus Chmieliausko teigimu, kriminalinės policijos atstovai suteiks praktiškų žinių, kaip atpažinti narkotikų platintojus ir apsvaigusius nuo narkotikų asmenis jaunimo pasilinksminimo vietose ir juos sulaikyti, kaip elgtis su lankytojais. Viešosios policijos atstovai informuos apie pirmąją pagalbą apsinuodijusiems narkotikais, bendradarbiavimo su policija galimybes sprendžiant narkotikų problemas naktiniuose klubuose. Mokymų projektą iš dalies finansuoja Narkotikų kontrolės departamentas. Jie organizuojami įgyvendinant projektą "Pramogos be narkotikų". 2005 metais Narkotikų kontrolės departamento atliktų apklausų duomenimis Lietuvoje tarp 15-24 metų jaunimo populiariausias narkotikas yra kanapės. Jas vartoja 4,6 procento žmonių. Tuo tarpu vartojančiųjų ekstazį, amfetaminą ar kokainą skaičius nesiekia 1 procento. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) atliktos Europos jaunimo apklausos šokių muzikos renginiuose rodo, kad tikimybė šių renginių lankytojams išbandyti stimuliuojančius narkotikus yra 10 kartų didesnė negu kitiems jaunimo atstovams. ,,Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama”
	Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, daugėja su narkotikais susijusių mirčių , rodo tyrimas \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-23 Su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus didėjimas bei vis labiau populiarėjantis daugiau negu vienos narkotinės medžiagos vartojimas - su šiomis problemomis susiduria Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Narkomanijos tendencijos aptartos Narkotikų kontrolės departamento ketvirtadienį surengtoje konferencijoje "Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos įgyvendinimas 2004-2006 metais: pasiekimai, problemos, perspektyvos". Renginyje taip pat pristatyta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengta Metinė ataskaita apie narkomanijos situaciją 29 Europos šalyse. ENNSC atstovo Roumeno Sedefovo teigimu, didžiausiu iššūkiu Europos valstybėms tampa vadinamoji polinarkomanija - kai asmuo vartoja daugiau negu vieno rūšies narkotines medžiagas. "Į šį reiškinį reikia ypač atkreipti dėmesį. Jis sukuria tokias problemas, kurių anksčiau nebuvo, todėl sunkiau ir jas spręsti", - sakė R.Sedefovas. Kita opi problema yra su narkotikais susijusių mirčių skaičiaus didėjimas. Tyrimų duomenimis, Europoje kasmet perdozavę kvaišalų miršta apie 7-8 tūkst. žmonių. Tai sudaro 3 proc. visų jaunesnių nei 40 metų asmenų mirčių. "Susirūpinimą kelia tai, jog tai nėra keleto šalių problema. Tokios didėjimo tendencijos pastebimos visose valstybėse", - teigė R.Sedefovas. Tipiška perdozavimo auka Europoje - ketvirtą dešimtį įpusėję vyrai. Šie duomenys, anot R.Sedefovo, paneigia paplitusią nuomonę, jog perdozavę dažniausiai miršta jauni, pradedantys narkotikų vartotojai. Lietuvoje praėjusiais metais užregistuotas 31 su narkotinių medžiagų vartojimu susijęs mirties atvejis. Dažniausia mirties priežastimi tapo apsinuodijimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Europoje atlikti tyrimai taip pat parodė narkotikų kainų gatvėse mažėjimo tendenciją, tačiau tai tiesiogiai nesąlygoja didesnio narkotikų vartojimo. "Narkotikų kainos labai priklauso nuo pasiūlos. Be to, kainą lemia narkotinių medžiagų grynumas, narkotiko tipas, perkamas kiekis. Todėl negalima teigti, kad mažesnė kaina lemia didesnį vartojimą", - mano R.Sedefovas. Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės teigimu, Lietuvoje narkotikų kaina yra stabili. "Kaina nėra pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys. Kvaišalus platinančios organizuotos nusikalstamos grupuotės dažniausiai orientuojasi į vartotojų skaičių, todėl kainos čia vaidina mažesnį vaidmenį", - teigia A.Astrauskienė. Tyrimai parodė, jog populiariausia narkotinė medžiaga Europoje yra kanapės. Šio kvaišalo nors kartą gyvenime yra pabandę 20 proc. suaugusių europiečių. Amfetaminą nors kartą gyvenimą vartoto 3 proc. apklaustųjų. Lietuvoje narkotinių medžiagų nors kartą bandę yra 8,2 proc. gyventojų. Kalbėdamas apie narkomanijos problemų sprendimo būdus, ENNSC atstovas R.Sedefovas pabrėžė, jog būtina kovoti ir su narkotikų platinimu, ir su didėjančia paklausa. "Pasiūlą reguliuoti yra lengviau, nes priemonės yra aiškios. Yra policija, yra muitinė, yra prevencinės priemonės. Norint sumažinti narkotikų vartojimą, būtinas gydymas, reabilitacija", - sakė R.Sedefovas. A.Astrauskienė taip pat pabrėžė, jog su narkomanija reikia kovoti kompleksiškai. "Į narkotikų problemą reikėtų žiūrėti žymiai plačiau. Būtina įvertinti ir socialinę aplinką, ir žmogaus paveldimumą, ir rizikos faktorius", - teigė A.Astrauskienė. Manoma, kad Europos Sąjungoje yra 1,7 mln. narkomanų. Lietuvoje šis skaičius siekia 68 tūkst. “Perduoti BNS naujienas ar jų dalį trečiosioms šalims be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama”
	Po durnaropių vaišių – į reanimacijos palatą \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Alvydas Ziabkus Puslapis: 6
	Narkotikus Šakiuose platina nepilnametė \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Puslapis: 9
	Narkotikai \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Puslapis: 3
	Daktaras jaunesnysis paleidžiamas į laisvę \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: BNS, LŽ Puslapis: 3
	E. Daktaras pirma laiko ištrūko į laisvę \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Lina Vyšniauskienė Puslapis: 5
	Žemės riešutų su “žole” nuteistasis nesulaukė \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Puslapis: 4
	Kvaišalai \| Atgal Publikacijos data: 2006-11-24 Autorius: Puslapis: 2