Už informacijos teikimą srityje „Žalos mažinimas“ atsakingas Narkotikų kontrolės politikos analizės ir strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Šagždavičius tel. (8 5) 266 80 94; el. p. rimantas.sagzdavicius@nkd.lt
Žalos mažinimas
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų tikslas – sumažinti su narkotikų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusias neigiamas medicinines, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų pagrindinis uždavinys – mažinti narkotikų vartojimą bei su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią neigiamą įtaką atskiriems asmenims, jų šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei, įskaitant nusikalstamumą, infekcijų plitimą, siekiant pritraukti narkotikų vartotojus ir jų partnerius į sveikatos ir socialines paslaugas teikiančias institucijas, įstaigas taip siekiant sumažinti narkotikų perdozavimo ar su narkotikais susijusių mirties atvejų riziką bei skatinti paslaugų gavėjus gydytis ir integruoti juos į visuomenę.
Žemo slenksčio paslaugos
Žemo slenksčio paslaugos – mobilios arba žemo slenksčio paslaugų kabinete teikiamos paslaugos, skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims, siekiant užtikrinti pirmąjį narkotikų vartotojų ir jų artimųjų kontaktą su sveikatos priežiūros ir socialine sistema.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų žemo slenksčio paslaugų uždaviniai:
• užmegzti ir palaikyti ryšius su paslaugų gavėjais, jų partneriais, šeimos nariais ir teikti jiems bei jų partneriams informaciją apie sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir teisinių konsultacijų prieinamumą;
• sudaryti sąlygas paslaugų gavėjams, kurie nenori ar nepasirengę atsisakyti švirkščiamųjų narkotikų vartojimo, naudotis žalos mažinimo paslaugomis;
• motyvuoti paslaugų gavėjus atsisakyti narkotikų vartojimo ir mažinti rizikingą elgseną, tirtis, o prireikus gydytis;
• nukreipti ar informuoti paslaugų gavėjus, kur gali gauti sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, teisines konsultacijas bei įtraukti juos į reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos į visuomenę programas, nukreipti į anonimines savigalbos grupes;
• stebėti paslaugų gavėjų rizikingos elgsenos, susijusios su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, pokyčius bei vertinti jų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikius;
• mažinti aplinkos taršą ir žalą visuomenei, skatinant paslaugų gavėjus nemėtyti panaudotų, potencialiai užterštų narkotikų švirkštimosi priemonių į aplinką bei skatinti juos naudotas adatas ir švirkštus atnešti į kabinetus, kurie organizuoja nukenksminimą;
• mokyti ir šviesti paslaugų gavėjus, jų partnerius, šeimos narius infekcijų ir priklausomybės nuo narkotikų klausimais;
• teikti paslaugų gavėjams kitas paslaugas.
Žemo slenksčio paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-584 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 77-3020; Žin., 2008, Nr. 46-1743) >> pilnas tekstas
Statistinė informacija pateikiama Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 Metiniame pranešime skyriuje „6. Užkrečiamosios ligos, apsinuodijimai, sveikatos sutrikimai bei mirtys, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu“ ir Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainės www.nkd.lt skyriuje „Statistika“.
Pakaitinis palaikomasis gydymas
Priklausomybė nuo opioidų yra sunkus psichikos ir elgesio sutrikimas, kuris pasižymi ilgamete lėtine eiga, remisijų ir ligos recidyvų kaita. Vienas iš asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, gydymo būdų – gydymas pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais. Opioidiniai vaistiniai preparatai naudojami abstinencijos gydymui ir pakaitiniam palaikomajam gydymui.
Jungtinės Tautos 2004 metais priėmė jungtinę poziciją dėl palaikomojo gydymo, kuri, remdamasi mokslo patvirtintais faktais, visapusiškai remia pakaitinio gydymo plėtrą, kaip vieną veiksmingiausių priklausomiems nuo opioidų pagalbos metodų.
Pasaulinė Sveikatos organizacija 2005 m. įrašė metadoną ir buprenorfiną į būtinųjų vaistinių preparatų sąrašą.
Pasaulio mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad pakaitinis gydymas yra naudingas ir veiksmingas.
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad:
• pakaitinis gydymas sumažina opioidų vartojimą;
• pakaitinis gydymas sumažina nusikalstamumą;
• pakaitinis gydymas sumažina rizikingą elgesį, dėl kurio galima užsikrėsti ŽIV;
• pakaitiniu gydymu paremtų programų pacientai yra labiau linkę likti gydymo programose negu detoksikacijos, placebo ar benarkotinių programų pacientai;
• pakaitiniu gydymu paremtos klinikos pasiekia geresnių rezultatų negu klinikos, kurios skatina tik abstinenciją;
• ilgesnis dalyvavimas pakaitinėje terapijoje siejamas su geresniais rezultatais.
Pakaitinį gydymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. V-653 „Dėl pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir pakaitinių opioidinio vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 90-3587). >> pilnas tekstas
Minėtas įsakymas reglamentuoja, kad pakaitinio palaikomojo gydymo paslaugas gali teikti tik tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi galiojančią psichikos sveikatos priežiūros licenciją. Įsakyme numatoma, kad pakaitinis palaikomasis gydymas skiriamas gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu. Numatoma, kad kiekvienam pacientui būtina sudaryti individualų tyrimo ir gydymo planą, tikslinamą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tarp paciento ir gydymo įstaigos sudaroma sutartis, kurioje numatomos abiejų šalių teisės ir įsipareigojimai. Minėtas įsakymas nustato pakaitinių opioidinio vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo bei apskaitos tvarką asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Detaliai reglamentuotas pakaitinio palaikomojo gydymo paskyrimas, numatyta gydymo kokybės kontrolės sistema ir pakaitinio palaikomojo gydymo stebėsenos sistema užtikrina tinkamą pakaitinio palaikomojo gydymo taikymą Lietuvoje.
Statistinė informacija pateikiama Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 Metiniame pranešime skyriuje „4. Asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, sveikatos priežiūra. Narkomanijos epidemiologija“ ir Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainės www.nkd.lt skyriuje „Statistika“.
Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro projektas „ŽIV/AIDS prevencija tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei jų priežiūra Estijos, Latvijos ir Lietuvos kalinimo įstaigose“
Projekto tikslai:
• Vystyti strategijas bei veiklos planus, nukreiptus į ŽIV/AIDS prevenciją tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei kalinimo įstaigose;
• Kelti profesinę kompetenciją ŽIV/AIDS srityje;
• Plėsti visapusiškų ŽIV/AIDS prevencijos bei priežiūros paslaugų aprėptį;
• Rengti bei dalintis strategine informacija, skirta atsakui į ŽIV/AIDS epidemijos plėtrą.
Apie projektą >> plačiau
2008 m. paremti projektai
Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. T1-49 „Dėl juridinių asmenų, kurių projektai laimėjo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų vykdymo projektų finansavimo 2008 metais atrankos konkursą, sąrašo ir jiems skirtų lėšų patvirtinimo“
>> pilnas tekstas
