Statistika

• Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas
• Sergamumas ir ligotumas narkomanija
• Su narkotikų vartojimu susijusios užkrečiamosios ligos ir jų prevencija (žalos mažinimas)
• Apsinuodijimai ir mirtys susijusios su narkotikų vartojimu
• Nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2008 m.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas

2008 m. pakartotinai atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką bent kartą gyvenime (LTP) yra bandę 12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. (LYP) – 6,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų (LMP) – 1,5 proc. gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.), nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15-34 metų amžiaus) nei vyresni (35-64 metų amžiaus) respondentai, atitinkamai 22,1 proc. ir 4,7 proc.

Respondentų, vartojusių bent vieną narkotiką, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc.)

Kaip ir 2004 m.,– labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 5,6 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 1,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Respondentų, vartojusių kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc.)

Ekstazi bent kartą gyvenime vartojo 2,1 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 1 proc., per paskutines 30 dienų – 0,3 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatus lyginant 2004 m. tyrimo duomenimis – 2008 m. ekstazi vartojimo paplitimas reikšmingai išaugo bent kartą gyvenime ir per paskutinius 12 mėnesių. Žymiausias ekstazi vartojimo LTP ir LYP paplitimo augimas – 15-24, 25-34 ir 35-44 metų amžiaus respondentų grupėse.

2008 m. tyrimo Lietuvoje duomenimis, kokainą bent kartą gyvenime vartojo 0,5 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutines 30 dienų – 0,1 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2004 m. tyrimo duomenimis – reikšmingų skirtumų kokaino vartojimo paplitime nenustatyta. Kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas pateikiamas pav.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, proc.

Sergamumas ir ligotumas narkomanija

2009 m. Lietuvoje veikė 87 psichikos sveikatos centrai, 2010 m. sausio 1 d. tokių centrų buvo 89. Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis 2010 m. sausio 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas viso registruoti 5953 asmenys (2008 m. – 5808 asm.), iš jų vaikų viso registruota: 2009 m. -11 asm., 2008 m. -15 asm., 2007 m. -11 asm., 2006 m. -19 asm. 2009 m. ligotumas narkomanija sudarė 178,9 atv. 100 tūkst. gyventojų (2008 m. - 172,5 atv./ 100 tūkst. gyv.)

2009 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi ir buvo registruoti 345 asmenys (2008 m. – 272, 2007 m. – 318,). Iš jų vaikų viso registruota: 2009 m. – 6 asm., 2008 m. – 10 asm., 2007 m. – 6 asm., 2006 m. – 12 asm. 2009 m. sergamumas narkomanija sudarė 10,4 atv. 100 tūkst. gyventojų (2008 m. 8,1 atv./ 100 tūkst. gyv.) ir buvo mažesnis už pastarųjų 7 metų vidurkį – 11,5 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Sergamumas narkomanija bei asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas skaičius (2000–2009 m.)

Užkrečiamosios ligos susijusios su narkotikų vartojimu ir jų prevencija (žalos mažinimas)

Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas tiesiogiai siejamas su infekcinių ligų (žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija, hepatito) plitimu. Siekiant sumažinti su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusias neigiamas medicinines, socialines, ekonomines ir teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui, nuo 2006 m. kryptingai plėtojamos stacionarios ir mobilios žemo slenksčio paslaugos (švirkštų/adatų keitimo, informavimo, konsultavimo ir kt.), skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai vartojantiems asmenims. 2009 m. Lietuvoje veikė 14 žemo slenksčio paslaugų kabinetų, kuriuose nuolatos lankėsi daugiau nei 5000 asmenų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateiktais duomenimis 2009 metais Lietuvoje diagnozuota 180 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (toliau - ŽIV) atvejų ir tai beveik dvigubai daugiau nei 2008 metais (2008 m. – 95, 2007 m. – 106, 2006 m. – 100, 2005 m. – 120). Pagal ŽIV užsikrėtimo būdą, 2009 m. padidėjo naujai išaiškintų užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija asmenų dalis, kurie užsikrėtė švirkšdamiesi injekcinius narkotikus nesteriliomis adatomis ir švirkštais. 2009 m. iš visų naujai per metus ŽIV infekcija užsikrėtusių asmenų skaičiaus - 65 proc. užsikrėtė švirkšdamiesi injekcinius narkotikus nesteriliomis adatomis ir švirkštais (2008 m. – 44,2 proc., 2007 m. – 55,6 proc., 2006 m. – 62 proc., 2005 m. - 70,8 proc., 2004 m. - 74,8 proc.).

2010 metų sausio 1 dienai viso Lietuvoje diagnozuoti 1581 ŽIV infekuoti asmenys, iš jų – 1145 asmenys (72,4 proc.) užsikrėtė neteisėtai švirkšdamiesi injekcinius narkotikus. ŽIV infekuotų vyrų beveik 5 kartus daugiau nei moterų. Atitinkamai 1314 ir 267. Užsikrėtusių ŽIV amžiaus vidurkis kasmet jaunėja. 2009 m. užsikrėtusiųjų ŽIV amžiaus vidurkis - 34 metai (2008 m. - 35 metai).

Asmenų, kurie užsikrėtė ŽIV neteisėtai vartodami švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis 2001 – 2009 metais (proc.)

Apsinuodijimai ir mirtys susijusios su narkotikų vartojimu

2009 m. nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 68 žmonės, 62 vyrai ir 6 moterys. Palyginti su 2008 m. mirusiųjų skaičius padidėjo 8 žmonėmis.

Miesto gyventojai sudarė didžiąją dalį mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (mieste mirė 56, o kaime 12 žmonių).

Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius 2009 m. buvo 32,6 metų, vyrų – 32,4, moterų – 34,2 (2008 m. atitinkamai – 31,8, 31,6 ir 33,8 metų).

Daugiausia mirčių sukėlė atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais – 54, bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas – 11. 2008 m. šios dvi priežastys taip pat buvo pagrindinės, lėmusios daugiausia mirčių, atitinkamai 42 ir 12.

2009 m. daugiausiai mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo buvo Vilniaus miesto (42 asmenys), Kauno miesto (6), Vilniaus rajono (6) ir Šalčininkų rajono (3) savivaldybėse.

Mirčių, kurių tiesioginė priežastis neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, skaičius 2002 – 2009 metais.

Nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. lyginant su 2008 m. užregistruota beveik penktadaliu (19,2 proc.) daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jų I kategorijos pirmtakais (prekursoriais) ir šių medžiagų kontrabanda (2009 m. užregistruotos 2189 nusikalstamos veikos, 2008 m. – 1837 veikos, 2007 m. – 1732 veikos). Šios kategorijos nusikalstamos veikos vidutiniškai sudaro apie 2,5 proc. visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veikų (2009 m. – 2,6 proc., 2008 m. – 2,4 proc., 2007 m. – 2,3 proc.). Ištirta 84,8 proc. tokių veikų (2008 m. – 81,2 proc., 2007 m. – 81,4 proc., 2006 m. – 80,6 proc.). 2009 m., lyginant su ankstesniais metais, padidėjo nepilnamečių, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, skaičius: 2009 m. – 121, 2008 m. - 91 nepilnametis asmuo.

Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jų I kategorijos pirmtakais (prekursoriais) skaičiaus dinamika 2006–2008 m. bendrame nusikalstamumo kontekste.