|
| |
a
Prevencinė veikla mokykloje
Narkotikų vartojimo prevencija tai priemonės, skirtos apsaugoti žmones (ypač jaunus) nuo narkotikų vartojimo. Pagrindinis prevencijos uždavinys supažindinti jaunus žmones su socialinėmis ir pažintinėmis strategijomis, kurios padėtų atsispirti narkotikams. Bene palankiausia aplinka taikyti narkotikų vartojimo prevencines programas yra mokykla.
Pirma, vaikai ir moksleiviai čia praleidžia daugiausia laiko, pedagogai turi informacijos apie vaikus, kurios neturi tėvai ir kitos institucijos, jie gali pirmieji pastebėti ir neretai pastebi pavojaus ženklus.
Antra, kadangi psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai pradedamos vartoti būtent mokykliniame amžiuje, tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencija mokykloje itin svarbi.
Trečia, kai kurių tyrėjų nuomone, mokyklinės prevencijos programos yra veiksmingiausios, nes yra (ar bent jau gali būti) gerai suplanuotos, nuoseklios ir vykdomos parengtų specialistų.
Pastaraisiais metais Europos Sąjungos valstybėse pastebima tendencija plėsti prevenciją mokyklose: pavyzdžiui, Lenkijoje 2003 m. prevencijos programos buvo įgyvendinamos 60 % mokyklų; Graikijoje per 2000-2003 m. laikotarpį jų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
|
 |
 |
|
 |
|
|
|
|
Ko reikėtų siekti?
Daugelyje valstybių (tarp jų ir Lietuvoje) pagrindinį vaidmenį narkomanijos prevencijoje vaidina informacijos teikimas. Žinoma, labai svarbu suteikti vaikams ir moksleiviams reikiamų žinių apie alkoholio ir narkotikų žalą, tačiau ši priemonė turi gana ribotą poveikį, be to, joje trūksta konkrečių elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo komponentų. Todėl mokyklinės prevencijos programų tikslas turėtų būti ne tik švietimas, bet ir psichologinės-socialinės kompetencijos ir vertybinių nuostatų formavimas bei gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų sveikai gyventi, kurti, sąmoningai rinktis, atsakyti už savo veiksmus ir suprasti poelgių padarinius, ugdymas. Pastebima, kad asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymo programas pradeda taikyti vis daugiau valstybių Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Airija, Austrija, Lenkija ir kt. Jose nagrinėjamos sprendimų priėmimo, susidorojimo su sunkumais, tikslų nusibrėžimo ir savęs įtvirtinimo, bendravimo ir empatijos temos.
Taigi apibendrintai prevenciją mokykloje galima išreikšti tokia formule:
žinios + nuostatos/vertybės + įgūdžiai/gebėjimai = elgesys
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Klaidos, kurių reikėtų vengti
Didžiojoje Britanijoje atlikta paauglių apklausa atskleidė klaidas, kurios dažniausiai daromos vykdant mokyklinę prevenciją:
1. Klasėje kartojamos tiesos prieštaravo tam, ką paaugliai matė už mokyklos ribų. Pavyzdžiui, buvo sakoma, kad nuo narkotikų mirštama. Tuo tarpu jie pažinojo daug vartojančių žmonių gyvų. Narkotikų vartotojai buvo apibūdinami kaip apgailėtini, bejėgiai žmonės, o jaunuoliai matė savo vartojančius draugus laimingus, pakylėtus, negalinčius sulaikyti juoko. Narkotikų vartojimas buvo apibūdinamas kaip nesveikas, smurtą skatinantis įprotis, tačiau klubuose ir vakarėliuose moksleiviai matė priešingą vaizdą nuo ekstazio apsvaigusius taikiai nusiteikusius bendraamžius.
2. Jaunuoliai teigė jautę įtampą kalbėdami su mokytojais apie narkotikus, nes viskas, ką pasakydavo, buvo vertinama įtariai. Ilgainiui jie perprato, kad vadinamosiose klasės diskusijose iš jų tikimasi tam tikrų atsakymų. Pavyzdžiui, jei mokytojas klausia: Ką darytum, jei vakarėlyje kas nors pasiūlytų suktinukę?, jis tikisi išgirsti Pasakyčiau, kad nenoriu. Toks atsakymas mokytojui tarsi signalas, kad prevencinį darbą jis vykdo sklandžiai. Britų jaunuoliai teigė, kad realybėje, ko gero, būtų paėmę ir surūkę žolę, tačiau mokytojui tokio atsakymo pasakyti neišdrįso. Narkotikų prevencija, mokanti tylėti?
3. Jauni žmonės sakė, kad prevencinį darbą vykdę mokytojai arba visiškai neišmanė dalyko, apie kurį kalba, arba naudojo paauglius gėdinančią leksiką, arba nevykusiai stengėsi atrodyti kieti.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pagrindinės išvados
Galima daryti išvadą, kad visų tipų prevencijos programoms gresia pavojus tapti propagandos kampanijomis:
- jei informacija apie narkotikus atrenkama selektyviai,
- jei nesileidžiant į diskusijas viskas pateikiama tik kaip gerai arba blogai, juoda arba balta,
- jei bet kokia kaina siekiama pakreipti vaiko elgesį norima linkme.
Jauni žmonės geriau nei kas kitas sugeba atskirti, kada suaugusieji nori jais manipuliuoti, tad tokių programų rezultatas greičiau bus ne efektyvi prevencija, o patikimo kontakto su paaugliu praradimas. Gąsdinimais ir pamokslavimais pagrįsta prevencija nieko verta. Jaunimui reikia faktų, kad jis padarytų informacija paremtą apsisprendimą
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendras prevencijos modelis
Įdiegiant prevencijos programas Lietuvos mokyklose, būtų galima remtis bendru Europos modeliu, kurį sudaro šie komponentai:
Poreikis ir prioritetai. Mokyklos bendruomenė supranta prevencijos programos būtinumą, jai teikiamas prioritetas. Programa atitinka mokyklos poreikius.
Mokyklos atmosfera. Mokyklos administracija aktyviai palaiko programos įdiegimą, mokytojai supranta šios programos svarbą ir paliko pagrindines jos idėjas, Mokyklos vidaus taisyklėse aptariami rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo klausimai.
Mokiniai. Jaučiasi pilnaverčiais mokyklos bendruomenės nariais, aktyviai dalyvauja įdiegiant prevencinę programą.
Socialinis-politinis kontekstas. Labai svarbu, kad mokykla nebūtų tik oazė, kurioje vyksta pirminė prevencija. Prevencija bus efektyvi tik tada, kai jos idėjas palaikys visa bendruomenė. Būtina informuoti tėvus apie mokykloje vykdomas prevencijos programas bei vidaus elgesio taisykles. Taip pat reikėtų tėvams išaiškinti, ką mokykla darys, kokių konkrečių žingsnių imsis, jie sužinos, pastebės ar įtars, kad moksleivis:
1. yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų mokykloje ar jos teritorijoje,
2. parduoda narkotikus mokykloje ar jos teritorijoje,
3. rūko mokykloje ar jos teritorijoje,
4. nelanko mokyklos be pateisinamos priežasties,
5. priekabiauja prie kitų moksleivių ar mokytojų,
6. niokoja mokyklos turtą,
7. savo elgesiu kelia grėsmę kitiems mokyklos bendruomenės nariams.
Mokymo programa. Prevencinė programa privalo turėti savo vietą bendroje mokymo programoje. Tai gali būti tiek atskiros pamokos, tiek integracija į įvairius dalykus ar tam skirtos klasės valandėlės.
Resursai. Vykdant programą labai svarbu turėti mokymo medžiagos (knygos, brošiūros, video filmai ir pan.). Svarbi ir finansinė parama.
Mokytojai. Svarbu, kad mokykloje būtų motyvuotas ir įgudęs narkotikų vartojimo prevencinės veiklos organizatorius. Jis turi planuoti ir koordinuoti veiklą , turi rūpintis mokytojų mokymais. Bendrų žinių apie narkotikus, jų vartojimą, pagrindinius prevencijos principus turi gauti visi mokytojai bei mokyklos personalas. Dalykų, kuriuose vykdoma sisteminga prevencija, mokytojai bei klasių auklėtojai turi įgyti specialių žinių, kurios įgalintų vesti užsiėmimus šia tema. Svarbu, kad vietoj didaktinių priemonių ar gąsdinimo taktikos bendraudami su mokiniais mokytojai naudotų sąveikinę ugdymo techniką (aktyvius ugdymo metodus), t.y. diskusijas, mokymąsi bendradarbiaujant, vaidmenų atlikimą.
Programos charakteristika. Mokykloje vykdoma prevencinė programa turi turėti aiškius tikslus, atitikti šalies narkotikų politiką bei švietimo sistemos politiką narkotikų kausimais.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
