TĖVŲ VAIDMUO NARKOMANIJOS PREVENCIJOJE

Prevencija – kas tai?
Narkotikų vartojimo prevencija – priemonės, skirtos apsaugoti žmones (ypač jaunus) nuo narkotikų vartojimo. Tačiau „apsaugoti“ – nereiškia auginti vaiką šiltnamio sąlygomis ir izoliuoti jį nuo realaus gyvenimo, kurio neatsiejama dalis – narkotikai ir jų vartojimas. Prevencijos uždavinys – supažindinti jaunus žmones su socialinėmis ir pažintinėmis strategijomis, kurios padėtų vaikams patiems atsispirti narkotikams.

Informacinis leidinys tėvams „Kartu su vaiku“

Pristatoma informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų poveikį, žalą ir pasekmes. Taip pat čia galima rasti patarimų tėvams, kaip kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas. Leidinio pabaigoje pateiktos užduotys, kurias tėvai gali atlikti kartu su savo vaikais.

>>> parsisiųsti PDF formatu

Tėvai ir prevencija

Įvairių šalių patirtis
Narkomanijos prevencijos programos ir priemonės žymiai veiksmingesnės, jei jose dalyvauja tėvai. Gerais pavyzdžiais galėtų būti Šiaurės šalys, kur pagal „Naktibaldų“ pavadinimu žinomą metodiką sudaromos tėvų grupės, patruliuojančios gatvėse. Vokietijoje, Prancūzijoje, Kipre, Suomijoje tėvams organizuojami vakariniai renginiai, paskaitos, seminarai. Kitur mokinių mokymo metodai sujungiami su tėvams skirta švietimo programa ir siekiama užkirsti kelią narkomanijai stiprinant šeimų ryšius.

Lietuvos tėvai dar neaktyvūs
Lietuvoje tėvų įsitraukimas į prevenciją dar gana pasyvus. Nedalyvavimas paprastai reiškiasi kaip atsakomybės perkėlimas. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, daugelis tėvų su palengvėjimu nusimeta dalį atsakomybės – juk dabar visą jų vaiko ugdymo darbą, įskaitant ir narkotikų vartojimo prevenciją, atliks mokykla. Taip galvoti išties paranku, nes jei vaikas pradės vartoti alkoholį ar narkotikus, mokyklai bus galima suversti visą kaltę.

Ar tėvų elgesys rodo pavyzdį?
Kitas svarbus dalykas – tėvų elgesys. Mokyklose vykdomose prevencijos programose vaikams kalbama apie rūkymo, alkoholio, narkotikų žalą. Tuo tarpu namie jie neretai girdi ir mato ką kita – nemaža dalis tėvų rūko, vartoja alkoholį. Vaikas tokioje situacijoje sutrinka – kuo tikėti, kaip elgtis? Negalima sakyti, kad tėvai savo elgesiu sąmoningai siekia diegti žalingas nuostatas. Problema ta, kad jie labai mažai žino, kas šiuo klausimu kalbama su vaikais mokykloje.

Tėvų vaidmuo labai svarbus
Taigi ieškant būdų, kaip įtraukti tėvus į prevencinę veiklą, visų pirma labai svarbu informuoti. Tėvams būtų ne pro šalį sužinoti, kad vienas iš narkotikų vartojimo rizikos veiksnių yra būtent problemos šeimoje. Konfliktiški santykiai, tėvų skyrybos, netinkamas auklėjimo būdas, šeimos narių nusikalstamas elgesys, alkoholio ar kitų narkotikų vartojimas – visa tai didina galimybę, kad jūsų vaikas pamėgins narkotikų. Tuo pačiu tai parodo, koks svarbus gali būti tėvų vaidmuo narkomanijos prevencijoje.

Kodėl vaikai gali pradėti vartoti narkotikus?

Vaikai yra įtakojami įvairių rizikos veiksnių, kurie gali juos paskatinti eksperimentuoti ir pabandyti vartoti psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybė yra įtakojama tiek socialinės aplinkos veiksnių, tiek ir biologinių individo savybių – lyties, amžiaus, tam tikrų psichikos ir elgesio sutrikimų, genetinių veiksnių ir pan.

Narkotikų vartojimą įtakojantys veiksniaiplačiau >>>

į viršų

Kaip elgtis, kad mano vaikas nepradėtų vartoti narkotikų?

Bendraukite
Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, draugais, svajonėmis. Net ir esant labai užsiėmus, laiko ir dėmesio vaikui skyrimas, gerų tarpusavio santykių puoselėjimas – puiki investicija į ateitį be narkotikų. Jau nuo pat vaikystės ir ankstyvos paauglystės pradėkite kalbėtis su vaiku apie tabaką, alkoholį, narkotikus. Jūsų valia spręsti – ar pristatysite šią problemą iš savo „varpinės“ kaip silpnos asmeninės moralės rezultatą ir gąsdinsite baisiais padariniais, ar pasistengsite įsijausti į jaunų žmonių kailį ir išsiaiškinti, kuo juos taip traukia narkotikai. Pirmuoju atveju jūs, galimas daiktas, tik dar labiau nutolsite nuo savo vaiko ar net tapsite priešu, tuo tarpu pasirinkus antrąjį variantą būti išgirstiems tikimybių kur kas daugiau. Išsamūs patarimai, kaip kalbėti su vaikais ir kaip kalbėti su paaugliais (nuoroda į kitas dalis )

Pasitikėkite ir pelnykite pasitikėjimą
Gerbkite vaikų jausmus, domėkitės jų problemomis ir pomėgiais. Užuot sakę, kad tai smulkmenos, kvailystės ar nesąmonės, išklausykite, ką jie sako. Pastebėję, kad vaikui kas nors itin sekasi (pvz., darbas kompiuteriu, šokiai, konstravimas), paprašykite, kad išmokytų ir jus. Dažnai kartokite: kad ir kas atsitiktų, kad ir kaip jis pasielgtų, jūs jo neatstumsite. Visa tai padės įgyti vaikų pasitikėjimą, jie jausis drąsiai išsakydami savo problemas ir jūs laiku galėsite jiems padėti.

Nekritikuokite be reikalo
Nemoralizuokite ir negąsdinkite, o paaiškinkite vaikams, kodėl vienoks ar kitoks elgesys yra pavojingas, nepageidautinas. Kritikuokite vaiko poelgį, netinkamą elgesį, bet ne jį patį. „Tu kvailas, tinginys, nemokša“ tikrai nėra tie žodžiai, kuriais turėtumėte kreiptis į vaiką. O štai sakydami „Tu pasielgei neteisingai, netinkamai, neapgalvotai, negerai“ padėsite vaikams išsiugdyti savivertės jausmą. Nepamirškite pagirti ir apdovanoti už tinkamą elgesį.

Mokykite socialinių įgūdžių
Gebėjimas spręsti konfliktus, priimti sprendimus, mokėjimas pasakyti „Ne“, kritinis ir kūrybinis mąstymas, psichologinis atsparumas – visa tai padės vaikui išvengti daugelio problemų, o susidūrus su jomis – jas išspręsti.

Ugdykite vertybes
Vaikas turi įsisąmoninti, kokios yra jo šeimos vertybės ir elgesio lūkesčiai. Nuolat diegdami socialinius, moralinius, dvasinius (jei jums priimtina – ir religinius) principus, ilgainiui išugdysite tvirtus vaiko moralinius įsitikinimus. Juos įsisąmoninęs, jis ir pats nesunkai ras priežasčių, kodėl narkotikams reikėtų sakyti „Ne“.

Pažinkite vaiko draugus
Domėkitės, kur ir su kuo vaikas leidžia laiką, stenkitės susipažinti su jo draugais ir jų tėvais. Tačiau neperlenkite lazdos – užuot griežtai nusprendę, su kuo vaikas gali bendrauti, o su kuo ne, skirkite laiko kalbėtis apie tai, kas yra geras draugas. Žmogus, su kuriuo vienija bendros vertybės, kuris gerbia kito nuomonę ir jausmus, kuriuo galima pasitikėti, ir yra tikras draugas. Žinodami tai, vaikai supras, kad tariami „draugai“, kurstantys vartoti alkoholį ar narkotikus, apskritai nėra draugai.

Rūpinkitės vaiko laisvalaikiu
Laikas po pamokų, ypač, jei vaikas neturi kuo užsiimti, yra itin „palankus“ griebtis žalingų įpročių. Todėl rūpinkitės, kad laisvą laiką vaikas skirtų naudingai, malonumą teikiančiai veiklai, pavyzdžiui, sportui, muzikai, dailei. Tikėtina, kad nukreipdamas visą energiją mėgstamiems pomėgiams, vaikas turės mažiau paskatų domėtis žalingais įpročiais. Be to, būtinai raskite progų ir patys pabūti su vaiku – tam puikiai tinka bendros šeimos išvykos, savaitgalio pietūs ir pan.

a

į viršų